Ar brangiai kainuoja švara? (juodraštis)

Dažnai spaudoje pasigirsta balsų apie prastą šalies demografinę būklę, vaikų sergamumą. Atrodytų, kad gyventume prieškario laikais, kai siautėdavo epidemijos, išmirdavo ištisos šeimos, nes neturėta paprasčiausių higienos dalykų. Pirmiausia – muilo, kuris tikrai buvo retenybė. Ypač po I-jo pasaulinio karo. Visa tai žinau iš artimųjų pasakojimų. Muilą virdavosi namuose į vandenį kartu su priedais, iš kurių svarbiausias – sviestas, pridėję vadinamojo muilo akmenėlio. Jį iš prekeivių pirkdavosi daugelis švarą mėgstančių šeimų.

Laikai iš esmės pasikeitė. Tačiau ir dabar, kai aplinkui gausybė įvairiausių švaros priemonių, reikėtų pradėti kalbėti apie pačius elementariausius dalykus, kurie turėtų būti išugdyti šeimoje, kad taptų įpročiu, neatsiejama gyvenimo dalimi. Tai pati būtiniausia dalis higienos, vadinamos labai paprastai – švara. Mokytojui, kuris ne tik moko, bet ir ugdo, lavina bei auklėja, turėtų rūpėti vaikų sveikata, kurios viena iš pagrindinių veiksnių kaip tik ir yra pati elementariausia – rankų švara.

Kartais tenka pietauti mokyklos valgykloje, todėl atkreipiau dėmesį į vaikų rankas, kurios daugelio, ypač mažesniųjų, yra tiesiog purvinos. Gal nustebsite, kad sakau purvinos? Taip taip, kai kurių jos tiesiog nežinia nuo ko pajuodusios. Gal nuo knygų ir sąsiuvinių, suolų, sporto salės, aplinkos, kurioje jie būna visą dieną. Vaizdas toks, kad rankelės atrodo lyg neplautos kelias dienas. Gal jos kiek švarėlesnės už nelaimėlių, sėdinčių su ištiestomis rankomis gatvėse, bet...

Su tokiomis nešvariomis rankomis vaikai ateina valgyti: ima bandelę, sausainį, meduolį, kemša į burną picą (tai dažniausiai jų mėgiamas maistas), išsivynioja saldainį. Jei pažvelgtume pro mikroskopą, manau, visi pašiurptume pamatę, kiek įvairių bakterijų knibždėte knibžda ant tokių nešvarių vaikų rankų. Ar galėtume įsivaizduoti, kiek jų per skrandį patenka į žarnyną ir ten vystosi, tarpsta įvairios ligos?

Vien dėl šios priežasties kiekvienas pedagogas turėtų jausti pareigą paraginti vaikus nusiplauti rankas prieš valgį. Šiuo metu, kai viskas suvedama į pinigų stygių, ar tai tikrai labai sunku padaryti, ar daug kainuoja. Manau, kad ne. Ugdyti gerus įpročius, apsaugančius nuo ligų, nekainuoja nieko – vien protingą žodį, patarimą. Tik reikia mokytojo savivokos, atidumo vaikams ir jų sveikatai. Visi žinome, kaip ne vienam gyvenime labai dažnai išskirtinai brangiai atsieina būtent sveikata, kuri nemaža dalimi priklauso ir nuo švaros. Pirmiausia – rankų.