Sena kavinė

mergaitės mažos
tuščioje kavinėje
ištiesę delnus
pinigų prašys
kavos puodeliai
ir raudoni vynai
ir miręs vakar
neramus vabzdys
staiga pavirs
dangaus žvaigždynais
o spalio naktį
lyg sapne
kavinėj vėl
žaibuos ir lis
ir vėl aidės
keista keista
kažkur girdėta
naktimis
liūdna
nesuprasta daina
kurios tiktai
vorai klausysis

sūpuodamies
tankiuos tinkluos
ir iš dangaus
būriais suskridę
baltieji gulbiai
angelai
ir belzebubai
ir dievai
pavargę
nuo dangaus tarnybų
pakels taures
ir lyg pamišę
vėjuotą naktį
tyliai gers