Mano poezija

Poezija mano širdis tik užšaldo,
Poezija mano – naktis be žvaigždzių;
Poezijos mano jau nieks nebeskaito,
Poezija mano – gal pasenau!?
Poezijos mano vandenys skaidrūs,
Poezijos mano liūdnas dangus,
Poezijai mano rūmų nereikia,
Poezijos mano žodis saldus.

Gal per pasaulį kaip ledas ėjau,
Žiūrėdamas savo keliu,
Gal nebe toks jau esu, koks buvau,
Drebančiu savo balsu.
Gal to saldumo jau niekam nereikia?
Gal žmogų gundo kai būna kartu?
Mintys ateina kai nieko nelieka,
Kai akys merkias ir būna tylu.