Tu pasieki vaivorykštės kraštą
Lyjant lietui išbėgus basa,
Nusimetus pridengiančią maršką
Išlikai tokia pat paprasta.
Tau įpinsiu į plaukus žolynų,
Brauksiu sruogą vilties nuo akių.
Ryškiai žydintys skruostai jaunystės
Spinduliuoja tiek daug kibirkščių.
Prisiglausiu išlaisvinęs gėdą,
Tyliai jausiu slapčiausias mintis,
Nusivesiu į kvepiančią pievą,
Bus tai mūsų maža paslaptis.