***

Atrodė - aš apsukau pasaulį apie pirštą,
O iš tikrųjų - jis mane...
Tada tik supratau - svajonė dar negimus miršta,
O vizijos realios tik sapne.

Ir smiltys biro iš po kojų -
Smėlio laikrodis uždarė savyje...
Kritau - meldžiau sparnų, žegnojaus,
Bet viskas sukosi ratu, ratu vis apie ją.

Vaistų nėra, yra tik cianidas...
Tabletę rysiu su šypsena ironiška veide.
Ir rūškanoj tamsoj pabudęs rytas
Sustingdys šlykštų urbanistinį peizažą ir mane.