tavo dienos lyg valtys ir vandenys mėto jas
taip aukštai kitąkart iki medžių viršūnių
aš pasekęs užutekis, gal tik stebėtojas
tos vandenės audros kur į glėbį įgriūna
ką tylėjom tąnakt ajerynuose liko
juodos katės sugirgžda girdėti kaip laka jos
jeigu tardys kada nuostabiausių dalykų
tavo vardas pirma, dar galuonas ir lakajos