www.draugas.lt

Gerda mikliais pirštais surinko adresą www. draugas. lt. Įsižiebė puslapis išmargintas jaunų žmonių nuotraukomis, bėgančiom reklaminėm eilutėm. Dabar reikia suvesti paswordus ir paspausti enter. Ekranas vėl sumirgėjo ir atsidarė reikiamas puslapis su anketa. Gautų naujų laiškų buvo keturiasdešimt trys. Gerda pasimetė iš netikėtumo. Gal tai pokštas? Ji pradėjo skaityti sąrašą pretendentų: Rytis 38 m., Kaktusiukas 23 m., Antanas 53 m., Tadas 34 m., Romualdas 40 m., Honey 32 m., Tomas 42 m., Mantas 40 m., Valdas 36 m., Vygis 32 m., ..................... Gerdai ėmė suktis galva. Nuo tų tomų, jonų, mantų......... Kaip visą tai perskaityti ir sugrupuoti? Gerdą apėmė neviltis. Ji vertė vieną laišką, po kito. Gal skaityti tik tuos su kuriais susirašinėta daugiausiai, o gal tik tuos kurie rašė paskutinėm dienom? O jeigu jo čia visai nėra? Gerda automatiškai ėmė graužti nagus. Laiškų gal kokie 12 puslapių  - košmaras! Kaip per tokį trumpą laiko tarpą sugebėti tiek prirašyti? Gerda suprato, kad tie kur neatsakyti, galima juos tiesiog trinti. Ji dirbosi geras tris valandas. Kol iš tunto bernų atrinko kokius  dvylika. Pagal amžių, išsilavinimą ir rašymo būdą visi tiko. Dabar ji nusprendė sukaupti visas pajėgas ir perskaityti visą šitą košmarą. Nusitaikė į veikėją vardu Petras. Jaunimas tokių vardų kaip ir nebeturi. Petras buvo su aukštuoju ir save vertino gana palankiai. Gražus, protingas ir ieškojo tokios pat panelės. Svarbiausia jis nevedęs. Laiškų jam buvo prirašyta kitų merginų virš penkių šimtų. Gerda pastebėjo, kad jis paskutinį kartą naršė vidurnaktį. Netinka, pagalvojo ji, jis tik paplepa ir tuo viskas baigiasi. Matyt, koks naktinis sargas arba, dar geriau, zekas. Kitas – Nerijus. Irgi tinkamas, bet labai uoliai siekė susitikti. Irgi netinka. Gerda vis suko ir suko ratus per laiškus, vis mindama mįslę, kuris gi? Staiga jos žvilgsnis sustojo ties 36 metų jaunuoliu – Arvydas, su nuotrauka, išsilavinęs, sportiškas, nevedęs. Iš nuotraukos žvelgė jaunuolis kaip iš madų žurnalo. Gražus nei pridėsi, nei atimsi. Gerda nuėjo į pačią pradžią ir nustebo, kad susirašinėta su juo visus šituos tris mėnesius.  Ką gi, užsipylė nuėjus į virtuvę kavos. Pravėrė langą ir užsirūkė. Ji buvo savim patenkinta, pagaliau ji išsiaiškins viską. Grįžus prie kompiuterio, Gerda ėmėsi darbo. Ji bandė išsiaiškinti ar buvo jie susitikę? Ji skaitė Arvydo laiškus, skaitė atsakymus. Romantikė, kvaila romantikė. Kiekvienoj eilutėj jis melavo. Melas net vertėsi iš ekrano. Štai, po mėnesio susiršinėjimo, ji ėmė kliedėti, kad myli. Dabar jau viskas darosi aišku. Jis kurstė jos aistras, kad ji atsiskleistų, pasakotų  savo slapčiausias mintis ir svajas. Štai, likus savaitei iki Svajos savižudybės, Arvydas parašo jai paskutinį laišką. Jis nebemato prasmės bendrauti, nes ji išsisėmė. Gerda  suspaudė telefono ragelį, surinko numerį.
- Sveiki, turit komisarą? Puiku, galit degti žalią šviesą, tai tikrų tikriausia savižudybė. Dar viena.
Gerda nuliūdo.........