++++ 2008 06 03 (Mažinant)

2008 06 03

Tarsi jaunystė trapus
Suvokimas, kuris verčia
Gyventi mane.
Tarp pienių pūkuotų laukų
Ir tavų nešukuotų plaukų
Atradau aš naktį audringą
( Pilną minčių)
Panašumų tikrai nuostabių.

Per jūrą audringą,
Ir pilną bangų neskalbtų
Atsiranda kas kartą jose
Suskilusių šviesos atšvaitų,
Kuriuose neretai siluetą.
Ir tavo paveikslą akių
Nebylų, bet it gyvą randu.

Jei plintanti epidemija raupų
Pasiimtų į pasaulį dausų
Aš neverkčiau labai,
Tik būtų liūdna, jog nespėjai
Išnarplioti audeklo mano minčių
Pilno svajonių paikų.

Pro bėgančią nosį, sloguotą,
Aš išeisiu ieškoti sapnų,
Tačiau vėl nubusiu sutrikęs
Bei degantis, nuo tavo kvapo
Rytinio –  dangaus.

Skrendantys paukščiai laukiniai
Į šiaurę, ties tavo langais
Pririšti už kojelių virvutėm šilkinėm
Leis rytą pradėti naujai.

Mėnulio sutemoj gūdžioj,
Manoji brangenybe,
Aš tavo klaikų juoką išgirdau.

Vėliau nurimęs iš jausmo begalinio
Aš tyliai užgesau.

Neklystantys  visad suklys.