Klajoju naktį... Ne viena
Klausausi degančios žvakės garso
Klausausi varvančio vaško skausmo
Nepaleisk mano rankos
Saugok mane šiąnakt
Eikim kartu... Gerai?
Džiaugiuosi
Štai, kapinaitės
Va, matai ant to kalno prie tekančio upelio?
Taip, jos gražios
Senos labai...
Palauk, užpūsiu žvakę,
Manau užteks pilnaties šviesos,
Tokios ryškios ir šaltos.
Esu laiminga, nes galiu
Prisiglaust prie tavęs.
Pajust tavo nuostabų kvapą,
švelnumą, šilumą...
Tikrai, esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje!
Prisėskim, čia pat ant žolės
Koks gražus dangus.
Žinau... Rugpjūtį jis visada labai žvaigždėtas.
Nieko dabar nenoriu
Nenoriu kalbėt
Nenoriu vaikščiot
Nei dainuot nenoriu
Tiesiog noriu būt čia visą laiką su tavim
Visą laiką jaust tai, ką dabar jaučiu.
Vėsoka, gal vis dėl to uždegsiu žvakę...