regis nieko nebuvo nieko
tik griuvėsiuose žaidžia
medžių šešėliai
ir paukščiai kartoja
dienų vardus
nebuvo nieko
regis nieko
tik vakarais kažkas
skaitydavo eiles
klausydavo žiogų ir vėjo
kalbėjo apie tobulus jausmus
tik naktimis kažkas
vis dar nemiega
o regis nebuvo
nieko
nieko