Ligi žvakės paskutinio atodūsio
Kūryba manoji-
Atgimusios plaštakės vystantis kūnas,
Ligi žvaigždės pirmojo myrio šviesoj,
Ji lyg galvą padėjusio paukščio
Skrydys į tolį.
Elena, tu atgimei nakties aušroje,
Atskleisdama paslaptingas laimės užuolaidas,
Nes norėjai už apledijusio lango
Matyti lietuje šokančią ugnį,
Šaukiančią link jos degios šilumos,
Link pirštų, nuplausiančių sūrius lašus nuo skruostų.
Ar matai mane už liepsnos liežuvių scenos? -
Aš vėjo dievas-savo gūsiais juosiantis širdį
Auksinių gėlių vainiku
Tu stingdai mane lediniu smūgiu,
Gaivinančių iš komos bundantį meną
Pilną pasąmonės gyslų, apraizgiusių dvasią,
Jose amžinų akimirkų kraujas bėga tavo balso ritmu
Prisirpęs nuo Tavo minčių, Tavo buvimo čia ir dabar.
Ligi žvakės paskutinio atodūsio
Kūryba manoji-
Atgimusios plaštakės vystantis kūnas,
Ligi žvaigždės pirmojo myrio šviesoj,
Ji lyg galvą padėjusio paukščio
Skrydys į tolį.