Po išleistuvių

Lyg baltais balandžiais iš lizdo pakilę,
apsukę daug ratų, -
  išskrido neramūs į tolimą tylą
    prabėgę mokykliniai metai.
      Jie saulėn sužiūro
        iš pasakų mūsų išskridę.
          Liko tik blyksniai kaip strėlės Amūro
            širdy atminimais įstrigę.
              Ties kryžkelėm pėdsakus išbarstę,
                pilka užmarštim prisidengę,
                jie jau niekad nebeatvers vartų
                  į nerūpestingą moksleivišką padangę...
      Tie metai vis tolsta ir tolsta
        pro vėtrungių vėsą šuoliais,
        kaip vakaro aidas, kaip džiaugsmas išblėsęs,
          kaip ryto žvaigždžių aureolės...