XI

2008 05 28
Mes taip neturime daryti
Neturime,
Bet kas sugebės mus sutramdyti?
------------------------------------------------

Melavai šypsodamasi
Mėnulio pilnačiai basai,
Kuri per dangų
Ritosi lengvai
Į rytus nušviesta.

Stovėjai ir ašarom
Į skliautą
Pamažu lašėjai.

Ne džiaugsmo lietųs lijo
Juk tada,
Tai tik rasa ant vyšnių.
Spindėjo ir tyliai
Tykojo tavęs.

Atsiprašyki už aklumą –
Laiką, kurį tu iššvaistei.

Taikos balandžius aptikau
Šį rytą ant palangės.

Ženklą atleisti pagaliau gavau
Dabar viduj šiek tiek ramiau.