VII

Plačiai praskėsk pirštus,
Kuriuose nieko nematysi,
Tik upėje per delnus tekančioj
Žuvis ganysi.
Ten daug gyvena paslapčių
Tarp dešimt mažučių angelų
Švelnių...

Tenai kur valtis nugrimzdus,
Lauks tavęs, prie krantinės
Ateik, išplauksime abu
Sugaut undinės,
Kuri išpildytų po vieną norą
Nestebuklingą,
Bet prasmingą.

Kai viskas baigsis aš iškeliausiu
Palengva, kad nepajustum
Kaip virpa mano rankos...
Aš išsėlinsiu į tamsą,
Kad kvapas nespėtų išsisklaidyt...
Pabėgsiu, nes liūdna buvo
Man vienam per liūtį smarkią
Įsivaizduot tave šalia.
Undinę sugavau deja negyvą.

Tad kitam mieste man ant krantinės
Saulei leidžiantis tereiks sutikt merginą,
Kuri ir vėl praeis
Kaulėtais batais man per sielą.