Bitelės bučiuoja žiedų pravertas lūpas –
Medaus tąsumas geltonuoja ant kiemo:
Nulaužia vaikai žiedelio indą ir geria
Tiesiai iš žydinčios taurės palaimos
Saldybę lyg žaistų medaus kopinėjimo
Šventę per vasaros kaitrą medžių pavėsy.
Nasturtų girliandos apsiveja pievos žalumą
Kaip gintaro vėrinys baltą kaklą mergaitės
Nuo jūros, kur Žilvino laukė atplaukiančio
Pieno puta. Nasturtų žavus vėrinys sudžiūva
Su žiedais ir sėklomis – arbata nuo šaltkrėčio
Ar kitokių karščio negalių gaivina ir gydo.
Nasturtų – Nastutės gelsvų gėlelių, prikaišioti
Visi pakraščiai sode ir kieme tarsi lempelių,
Plevenančių vakaro prieblandoj žvakių liepsna.
Dūzgia nasturtų taurės medaus vilionėmis:
Vasara midų brandina – taurų prabočių gėrimą.
Svaigsta žiedų dūzgesys gelsvoj midaus saldybėj.
2008-05-27 17:19
saldus, bet gerąja prasme :) skanu skaityti (:
2008-05-27 09:37
Jau tuoj nuveda gamton žaliojon nuo mūro sienų į darželius po langais kaiman, mat bitelės dūgzdamos suranda patį gaiviausią nektarą. Mūsų gėlelės nasturtos, kvepiančios, ryškios, rasa išpraustos švyti jaukiai. Skaitau eiles ir suranda jos atmintyje savąjį aidą. Gamtos vaikas kalba tomis lūpomis, pastabus, akylas, gilus mintyje ir žodžio raiškoje. :)
2008-05-27 09:14
Ar neprisimenate vaikystėje tokio momento, kai skindavote nasturtų žiedus ir gerdavote iš jų nektarą – medų? Mums, vaikams, kažkas tą parodė ir mes daug žiedų esame nuskynę medui paragauti.
2008-05-27 09:05
gelsvoj medaus saldybėj - gražu.
2008-05-26 23:53
Valančius tau įkrėstų ;)
2008-05-26 11:58
:)Labai susiderinęs...nu tipo tapo su nasturtom susiderinęs eilius...nasturtautiškas toks:DDD