Atsivėrimai. Žydėjimas. Nasturtos (juodraštis)

Bitelės bučiuoja žiedų pravertas lūpas –
Medaus tąsumas geltonuoja ant kiemo:
Nulaužia vaikai žiedelio indą ir geria
Tiesiai iš žydinčios taurės palaimos
Saldybę lyg žaistų medaus kopinėjimo
Šventę per vasaros kaitrą medžių pavėsy.
Nasturtų girliandos apsiveja pievos žalumą
Kaip gintaro vėrinys baltą kaklą mergaitės
Nuo jūros, kur Žilvino laukė atplaukiančio
Pieno puta. Nasturtų žavus vėrinys sudžiūva
Su žiedais ir sėklomis – arbata nuo šaltkrėčio
Ar kitokių karščio negalių gaivina ir gydo.
Nasturtų – Nastutės gelsvų gėlelių, prikaišioti
Visi pakraščiai sode ir kieme tarsi lempelių,
Plevenančių vakaro prieblandoj žvakių liepsna.
Dūzgia nasturtų taurės medaus vilionėmis:
Vasara midų brandina – taurų prabočių gėrimą.
Svaigsta žiedų dūzgesys gelsvoj midaus saldybėj.