Tą naktį namuose jaučiausi nekaip. Retkarčiais pasigirsdavo garsų iš kito pasaulio ir vėl nurimdavo. Staiga nukrito lempa nuo lubų mano kambaryje, o jau tada kad prasidėjo!
Aš pašokau iš lovos ir, nežinodamas, ką daryti, stengiausi išlaužti duris, tačiau jos buvo užremtos iš kitos pusės. Vos nuėjęs prie durų ir norėdamas įjungti stalinę lempą pamačiau, jog kažkas braunasi pro langą. Susigūžęs kamputyje laukiau baisumo.
Tas padaras turėjo žalias akis, išlindusius pjautuviškus dantis, glitų kūną ir, trumpai tariant, buvo tipiškas ateivis iš kosmoso, norintis mane suėsti. Arba iščiulpti smegenis. Tada niekis! Mama visą laiką mane besmegeniu vadina...
Vaje tau! Aš, išpiltas šalto prakaito, jau spraudžiuos į kampą ir tik tik! O gi tai mano seniai pabėgęs driežas Baisius. Tai jam duosiu pipirų!
Kaip jis mane išgąsdino. Nu ateik pas mane, ach, kaip jį sugauti. Tuoj tuoj, štai, sučiupau jį už uodegos. Ėėė, kas tai, jam nutrūko uodega. Ėmiau jį gaudyti toliau. Na va, tu jau mano rankose. Dabar uždarysiu tave į narvą ir viskas bus baigta. Atsidusęs uždariau jį į narvą ir nuėjau miegoti.