Yra toks posakis: menininkas neteisia, jis įsipareigoja suprasti. Na, čia praleidau vieną kitą žodelį, man taip priimtiniau. Rašau dėl žodžio "skaitovas". Mintyse buvo tik toks palyginimas tuo kartu. Tai žmogus jaučiantis intonacijas, loginį kirtį, valdantis balsą ir gebantis perteikti įkvepiančiai eiles. Nes man skamba ne tik taiklūs palyginimai, tai turi tekėti kaip jausmas, žadinti emocijas. Ir eilėraščio gramatikos nagrinėjimas tuščias be to. :)
Veka
Gerbiamas Lugnį, ačiū už įvertinimą. Eilėraščio tikrovė - poetinė tikrovė, transformuota tikrovė, kur veikia savi dėsniai, gyvuoja saviti reiškiniai.Eilėraštyje netinka ieškoti tikrų dalykų.Jei eilėraštis - tikrovės kopija , tai ne menas !
2008-05-24 19:47 ________________
argi sakiau, kad menas yra tiesioginis buities, jausmų, asmeniškas emocinės būsenos aprašinėjimas, žinoma jog buitinis pasaulio aprašinėjimas, neturintis savyje jokios išvystytos minties, idėjos, tikrai neturi
literatūroje jokios meninės
vertės. tuo net neabejoju.
Gerbiamas Lugnį, ačiū už įvertinimą. Eilėraščio tikrovė - poetinė tikrovė, transformuota tikrovė, kur veikia savi dėsniai, gyvuoja saviti reiškiniai.Eilėraštyje netinka ieškoti tikrų dalykų.Jei eilėraštis - tikrovės kopija , tai ne menas !
jūs, Macte animo, dabar čia, kaip tas, Dž. Bruno, sparnų nepametęs, nuskrido pažiūrėjo ir pasakė, kad žemė sukas apie saulė, ir dar yra daug saulių, su savo sistemomis, ir galaktikų, ir nors tu ką, nors jį ant laužo, o jis vis vien po galaktikas skraido laiko bedugnėje; rodos irgi dvikojis. taip mintis yra, bet įvaizdžiai (raiška) vis tik tikrai eilėraštyje prašosi ryškesnių - dabar per daug pasteliški - per daug aplamai, lyg be kontūrų. o kūrinio idėja , tai ka gi, tikrai malonu, smagu, kad supratot, skaitytojau, Macte animo .
Man gražu, nors tu ką. Kaip kitaip, žodžiai tie patys pas mus žodyne, kartojamės laikas nuo laiko, juos sudėliojam antraip, bet mintis... va kur esmė. :) Tais pačiais žodžiais išreikšti naują mintį ir pačiam būti nenuvargusiam, čia apie skaitovą. :) O kur sparnai? Sakau, lyg nepamečiau. :)
Tai juk sakau van Liūtas, įvaizdžiai per daug aplamai kūrinyje - neryškūs, nieko nesakantys daugiau, kaip tik aplamai, reiktų ryškesnių. tačiau 2006m. kurtas eilėraštis, nenoriu keisti - smagu ir į tokį pažiūrėti;
Loe vėl, o mintis - kūrinio (eilėraščio) idėja, visai ne tokia, ji- kryptelė yra apibrėžta pavadinime) bet neaiškinsiu; pasigalvokite, tam ir galva - ne tik kojos. :D
ir be daugtaškio manau būtų galima suprasti, jog tai dviprasmiška.
tai suprantu, lugnie, bet bene jums ne per daug girdėta:
bekraštį dangų
amžino laiko bedugnę
žaliuojančią kvepiančią pievą ir t.t.
iš jūsų galima sulaukt kažko ir geresnio.
Besparniai nes dviprasmiškai besparniai - tai ir daugtaškis pavadinime. argi neaišku.? o blogumas tame - jog
įvaizdžiai aplamai, per daug aplamai, reiktų ryškinti. (naujo nieko nebus, pasaulis sutvertas, gali tik naujai pažiūrėti, ir pamatyti naujai - šviesa ta pati, tamsa ta pati, kaip ir prieš mūsų erą. :D, van Liūtas)
čia eilėraštis, o be to jis rašytas ne nuo knygučių o 2006 metais. (ir tai dar paredagavau, bet nieko nekeičiau. reiktų prasmingesnių įvaizdžių, nei dabartiniai, bet idėja ta pati. tada gal būtų stipriai.) ačiū, Viljamas B prisimena mane kitą, (nu jūsų ir nikas. bet jūsų teisė; gal ir nieko. :) )
o beprotystę reikia ne įsileisti, tačiau turėti ir suvaldyti. o dabar ji miega. :D (turi gi pailsėti.)
mano požiūriu silpnas, Lugni. neišgyventas, o išskaitytas nuo visokių nereikalingų knygiūkščių.
jūs galit stipriai pavaryt, kai įsileidžiat savin beprotystę.
aga mačiau per Diskoverį - vienam žmogui kojas nupjovė - bet gyvas išliko - visą naktį po akmeniu kojos sutraiškytos išbuvo, paryčiui upės vėžys pusryčiauti jomis pradėjo net...;
prasmigai dvikojai, nors geriau būtumėm orkos, paukščiai tai ne, mozoliai - nuospaudos, po sparnais susidaro ir jiems kol jūrą įveikia, o kiek kranto nepasiekia, jo.. žmogaus kojų turėjimas - prasmingas,
hmmm... nei du nei devyni, nesupratau komentaro, bet ačiū, kad skaitote. prasmingas akių turėjimas, paskaitai komentarą parašai, arba ne. hmmmm) akių turėjimas yra prasmingas - regos (akių) turėjimas. hmmmm.
nu jo ir kojųs turėjimas yra prasmingas turėjimas. nea - nieko nesupratau.