Atsivėrimai. Žydėjimas. Rožė (juodraštis)

Tarsi šilkverpio kokonas, jaukiai įsuptas
Į ryškią matadoro mantiją, persunktą
Aksomo alsaus ir sodraus raudonumo,
Parklupdyto dūstančio gyvulio kraujo.
Karmen, rudaakė čigonė, tiesia koją,
Šokiui sustingsta ir lankstosi kūnas
Kaip rožės lapelių čežėjimas karaliaus
Rožyne, kur tarpsta rasota grožybė,
Pasišiaušus dygliais. Smeigias į rankas
Rožės skausmingas dūris mylimajai
Lyg į širdį smigtų peiliu žodis skaudus.
Atsivynioja šilkverpio kokonas, skleidžias –
Žiūri mirtis iš Karmen stingstančių vyzdžių.
Gražuolė rožė, palaistyta meilės krauju,
Prisisunkia skausmo ir keršto spalvos,
Aksomo sunkiu sustingsta špagoj jos vardas,
Garsios giminės herbe puikuojasi žiedas
Raudonas – atmintis tų nuskendusių amžių
Iš Rožės didikų laikų ant atlapo spindi rasa.