naktimis plačiai atveriu langą
kad girdėčiau kaip kvėpuoja mėnulis
ką apkalba žvaigždės
klausausi rasos skambėjimo
ant pasvirusio gluosnio ir
kaip garvežys pučia dūmus
į miegantį miestą
naktimis plačiai atveriu langą
kartoju akimirkų vardus
paskui suguldau jas į lopšį
lai miega kol vėl ruduo kartosis
taip kaip kartojasi žiogų daina
lakštingalos lopšinė tekančiam upeliui
taip kaip karalius pelenės sapne
įžiebia dar vieną laukimo liepsnelę