„Rojus“ by < _spygliuotas,bet ne piktas“

Ir akyse pasirodė ašaros...
Ne liūdesio o džiaugsmo..
Nes tu girdejai lyg iš pasakos,
Aidus atsklidusius Vilko šauksmo.
Ir baltas vilkas gūdzią tamsią žiemą
Atvers plačius vartus į rojų,
Kai pražys gėlių mergaitė iš pusnies ir ašaros,
Su Viltimi šnabždes apie atejnantį rytojų...
Ir ta viltis kaip paskutinė naktyje liepselė
Niekad neužges apšviesdama,
nors ir menkai, į rojų kelią...