Čiuožikas

Visi -
magniai švinai platinos sidabras
pasruvo plačiai. uniformose
laisvi jie tokie, nebevaikiški

o man tenka brautis prieš srovę
kiekvienas po miną paspendžia
ir čiumpa gyvai it gyvatės
kas akį kas koją maniškę

likusiom lūpom praryju
(nemoku šypsotis, kai valgau)
basų piemenaičių klejones
kiekvieno pirmąją knygą

kad žandai mano būgnais skambėtų
kad aidėtų ilgai jiems nutolstant - -

krenta snaigės iš lėto virsnojant
iš maršo į valsą.

į antis.