2006 - 2007m. 29psl.

Aš priverstas buvau
Aptikti pasaulį savyje,
Nors taip troškau jį surast tavy.
Tačiau buvai šalta
Ir neįveikiama kaip Arktis.
Buvai keista bei nuostabi,
Kaip visos.
Bandžiau užuost alyvų kvapą...
Plaukuose.
Deja ...
Norėjau eit gatve ir rinkti pavydžius
Žvilgsnius –
Jokių minčių, jog angelas greta žingsniuoja...

Buvai tu nevykusi
Ir tavo lūpos uždegti nemokėjo.
Todėl norėjau aš pabėgt,
Pakeist, kas banalu.

Sulaukiau metų, pražilau
Ir aš jau nenorėjau atsigręžt...

Tada miriau, o mano akyse
Ugnis karšta, tokia, kurios tu
Neturėjai net gyva.
                                                                                                               
---------------------
Gal padėsi kada
Išlįst iš tos duobės,
Iš karsto kirmėlėto...
Kai virš manęs
Tamsi naktis, o
Manyje kaitri ugnis...
Kai manyje nebus
Net sielos, o akyse tik šaltis,
Galbūt padėsi man basam
Pajust, kaip gali
Gera būt ant sniego
Pasėdėt ir nesustirt...

2007 10 12