ko gero ne taip ir pusiau blogas pasaulis, kai į jį žiūri viena akim.
būtent tokį jį ir matau kasdieną.
nevisai trimatį, nevisai plokščią, ir nevisai spalvotą.
tik jaučiu jį tokį pat.
gal net ir geresnį. labiau sentimentalų ir mielą, pilnesnį meilės ir sąžinės.
ir nors nematau kairiąja, siela jaučiu nuostabią egzistavimo dovaną.
dievas, kokį jį suprantu visdėlto visada teisus.
jis niekada neduoda neatimdamas ir neatima nedovanodamas.