DU žiedai

Paliesk dar kartą ranka,
Atminsiu mus du
Prie rožių satyrinio krūmo.
Suriščiau aš vėju lyg kaspinu mus
Todėl, kad tu  ištekėjai.

Keliauji ir plėšai širdis skaistumu
Lyg vynu putojanti šukė.
Kiek prakaito sučiulpė skraistė
Spalva, kaip sūrime mirštančios liepos.


Lytėjimas drysta pastoti man kelią,
Vagota ranka liečia krantą.
Ar nejaučiu to, kas vadinama meile?
Gyvnimo skonio prigėriau.