Dūzgia sapnas
už senos komodos
užmigo jau
kamanė mano
prijaukintas medum
saulės blyksnis
ir gyvenimas kitoks
žiedadulkių pasaulin užeinu
kai pakviečia
išgert arbatos
iš puodelių raskilos
pakyla pokalbiai ir rūkas
vakaro susitikimai
klaidžioja aplink
mūsų sparnuotos sielos
ir dūzgia
ramybė manyje.