Šefas išsikvietęs
Bara:
„Ką gi nuveikei
Tu gero?
Taip, pabalda,
Nieks nedaro!
Griebki tuoj bloknotą
Savo
Bėk į stotį
Viso gero! „
Štai aš jau ir
Oro uoste
Vėjas jau panosę
Glosto.
Stiuardesė kaip
Lėlė
Meiliai šypsos
Lyg gėlė.
Tik truputį baimė
Ima
Kai žiūriu į tą
Mašiną
Po sparnu einu sau
Stačias
Oro sraigto
Mentės plačios...
Susodino, prikabino
Dar keleiviais pavadino
Po kiek laiko
Žiū tu man!
Šitas žiogas strakt
Oran.
Šalimais močiutė
Sėdi
Triauškia saldainius
Begėdė
„O ar nebaisu, močiute,
Taip aukštai
Ore pabūti? „
„Londone turiu
Anūkę, „
Tuoj atsisuka
Močiutė,
„Sugalvojau aplankyti.
Šitas transportas
Kaip sykis,
Autobusas bilda, krato
Ir avariją
Padaro
Nėr geriau už šią mašiną,
Čia saldainiais pavaišina! „
Štai mes jau
Virš debesų
Ir visai čia nebaisu
Žiū, tenai, žemai žemai
Lyg nykštukai
Mūs namai.
Dar norėjau pažiūrėti,
Bet... Mes Londone
Jau sėdim!