... po 9 metų gulėti
ant marmurinių grindų
skaičiuojant pokyčius
po minutės būti pakeltam
keistoko triukšmo
o gal balso
praeičiai tįstant
ir būnant naujos kartos
atstovų delnuose – – –
pažadai
kurių nesilaikyti nėra madinga
sukurs
asmeninį naujų laikų dokumentą:
po intensyvių išgyvenimų
ir dvasinės raidos
lengviau atpažint
virpėjimą
minties puslapių ir sirenų tikrovės
(kai keliai nelinksta
iš dėkingumo
verta persižegnot)
štai aiškėja paskirtys:
sąsiuvinio ir „Maximos“ čekio
o garso kolonėlės
nepraleido nė vieno
veltėdžio garso
(gitaros ir klavišiniai
vakar grojo žaismingiau
šiandien – rimčiau ir didingiau)
elegantiškai gulintys
ant palangės popieriai
akmenys iš pakrančių
dienoraščiai
skelbia didelio pralaimėjimo
nebuvimą (o gal ir ne)
gal tai atidėti posūkiai
už kurių gali slėptis
nesikeičianti klasika
amžinos tiesos ir dėsniai
pilnėjant išvadoms
šlifuojantis nuostatoms
už finalinių tendencijų
šviečia lyrikos galia
ir aš jau lyg matau
o gal įsivaizduoju
Johanną Sebastianą Bachą
savo didingume palinkusį
virš kūrybos lapų
(kad tas muzikos genialumas
šiandieną krinta į akis
pasiruošęs esu šaukti!)
arba virš klavesino
atėjusį tarsi iš pasakų
ką būtų galima
dabar pasakyti?
2008-05-06