2008 05 10
Per nugarą šalčiu išsiveržė ugnikalnis,
Kuris nemoka gesti, virpesiai
Ir karas manyje, tik tai kariaujama ne ginklais,
Bet sapnais tavais, kurie nenoriai,
Bet visgi kartais aplanko
Pasakomis, kai stengiesi užmigdyti
Ir nepastebima nubusti...
Po juodu dangumi
Spalvintu kaminkrėčio
Nebijai susitepti
Balta suknele lengva
Plevenančia nuo dvelksmo
Vedina išdidumo, bei akinančio
Žavesio tampi tokia pat juoda..
Kartais naikindama dieną sugalvoji
Naujų burtų...
Kartais tai atgimsta svajonėmis...
Paukščiais mažuose narveliuose.
Saulei spinduliuojant neši
Netikėjimą kitais,
Nes tiki manimi ir tuo ką darau,
Todėl ir norėčiau padėkoti tau
Už tai ko neatskleidi.
Mano, arktine vata.