Meilės laiškas

…mažo debesėlio gabalėliai lyg balti paukščio pūkeliai, glostomi geltonų saulės zuikučių, krenta ant rasos lašeliais ir lietaus ašarėlėmis pasipuošusių žolės stiebelių, ištirpsta gėlių žieduose, paskęsta svajonių jūroj, kurios gelmės slepiasi pirmasis nekaltas bučinys, pirmasis meilės prisipažinimas ir TU, apsuptas įvairiaspalvių mažų žuvyčių, kurios nustebusiomis akutėmis žiūri į viską kaip į multiplikacinį filmą, kriauklių, kurių prasiskyrusiose geldelėse matyti balti perlai, o virš tavo galvos tiesiasi vaivorykštė, saulės kelias į gelmes pas tave, arba tau pas mane, nes aš stoviu  šios saulės jūros krante ant švelnaus smėlio ir akmenėlių, laikau ištiesusi tavo pusėn savo delnus, kuriuose turiu savo didelę raudoną širdį, pilną to nesuprantamo ir svaigaus, keisto ir saldaus jausmo meilė, ir noriu tau ją padovanoti kaip įrodymą, ką tu man reiški šiame pasaulyje, pilname skausmo ir kančių, bet kartu ir dovanojančio laimę mylintiems žmonėms...
... paskubėk, širdis, pilna meilės syvų, negali ilgai laikytis kaip pienas saulėkaitoj, arba vandens balutė šaltą žiemą...
... nedvejok, iškilk iš mano svajonių tuo vaivorykštės taku į realybę, pas mane...
... arba aš paskęsiu savo svajonių jūroj eidama tuo taku žemyn į gelmę... AMŽIAMS...





2002 kovas