kliedint naktimi

2008 05 09                                                                                                                        Š š š š š š š šš
Aaaaaaaa
Ukia
Kai basas per suskeldėjusias
šerkšno nusmailintas adatas
renki
savo pėdomis iki šiol baltom
nesuterštom raudonio...
per erškėčius
su pasalūnais grifais
ėdančiais naktį tau nuo plaukų
tik balta
šalta ir
šiek tiek dygu
.....
Ant išausto patalo, kuriame vieninteliai dievai
Yra mano negalia ir tavo galia
Jausmas, lyg paskutinę akimirką iš galimų
Norėčiau paversti tobuliausia,
Jei pasitiki mano galimybėmis
Keliauk grožėdamasi,
Kartu
....
Tik žiūrėk, kad nebūtų
Š š š š š š š š šš
Aaaaaaaa
Ukštai
Po pietų,
Nes mano nekantrumas
Tikrai negeli nurungti tavo
Abejingumo
Tirpstančios snaigės
Kūrė, tai ko
Niekada nesugebėčiau
Nekaltą paversti nežemiška...
Mano palaima gyvena tavo delnų platybėse...

Mano aimanos sutelpa tyloje,
Nes tik laimingi žmonės
Save išreiškia tyliai...

Tu šaukdama pasakai daugiau...
Kai norėsiu užduoti klauymą,
Bet mane tramdys,
Nes žinosiu, jog vėliau mane galės varžyti
Gautas atsakymas,
Paklausiu tavęs
Štai ko?

Ko vertos visos visatos žvaigždės,
Jei nematai dangaus?