antakių vingiuose,
ten kur jūra virsta mažu upeliu,
statysiu užtvanką,
po kurią naktimis slampinės dargana.
neliestą paviršių vandens
padabinsiu atšvaitais,
kad manosios akys
nepamestų tavęs tamsoje.
leisk bent kartais
tylėt nevienam,
kad užtvanka išmoktų
pasitikėt nepastovumu: P