aš jau buvau
tarp gervės sparno
metusio šešėlį
papjovusio dienos
ilgumą
ir balso
balso palikto
kai jos išskrido -
Dangus tylėjo abejingai
ir nuščiuvo žuvys į rudenį
iškėlę galvas
kvailom akim apžiūrėjo upės surinktus klevus
raudonus
aš jau buvau
tarp gervės sparno
metusio šešėlį
papjovusio dienos ilgumą raudonais klevais
ant upės
jau buvau