Beklausė

Būna miesto antenos būgnelius braižo,
Kai sėdi ant senojo bokšto kopėčių,
Kumščiais lengvai išmatuoji nerimstantį kelią?
Žinios praneša, kažkas dingo,
Išpaišo raktą, tavo laimės kratai,
Keturias dienas palanges glamonėja rankos
Kol didįjį penktadienį duris užspaudžia kryžium ne mediniu.
Dienoraščiai atskleidžia- tu nekentei pavasarių
Ir jūros kadrai ryškinti iš pasiskolintos juostos.
Ant bokšto smaginas balandžiai,
Langai pavieniai zirzia pilku sniegu.
Žiedadulkės ir blizgantis metalas garsus tramdo
Natomis pavirsta piktos varnos,
Stulpai teskiria taktus.
Lašai. Ir pradeda griežti pievos,
Pradedu girdėt nuo pėdų.