po praradimų, kai gyvenime telieka
didžiuotis tik vienintele tau likusia paguoda
šypsena... pasirodo kita gyvenimiškoji aktorė
klausanti tavo patarimų, bei nuolankių gestų.
drumsčiant ramybę uodams ji pasistiebia
uždegti žiburių ir spėti pakišti pagalvę
po depresijos nukamuotos aukos užpakaliu.
plačiuose tyruose
tarp sužvėrėjusių civilizacijos aukų,
kurios priverčia galvoti kartais,
kad ji neegzistuoja... priverti suaikčioti
nutempi už pakarpos
ir užmeti meškerę naujai auksinei
žuvelei sugauti,
nes senoji akvariume nugaišo...
negalėjimas išsakyti troškimų kartais
priverčia nutraukti senai
regstus tinklus patyčioms...
tik deja tikslo nepasiekė
sulaukėjimas pasiekė aukščiausią laipsnį
pamirškime abejones...
ir mokykimės iš talismanų
tikėti.
sorry už klaidas akys lipo:)