Užlipkime abu ant Laumės juostos,
Nučiuožkime ja slidėmis žemyn,
Ant tos kalvos, kuri apaugus gluosniais,
Arba ant tos kitos. Pirmyn!
Kol lietus lyja ir kol saulė šviečia,
Slidesnis ir tvirtesnis kelias bus.
Žiūrėk, kaip ji vylingai kviečia!
Žiūrėk, koks kalnas nuostabus!
O jei tu čiuožti slidėmis nenori,
Tai einam pasivaikščiot, kaip tiltu.
Tu nebijok, žiūrėk, turėklai stori.
Nenori tu? Aš eisiu su kitu.
Ir pamatysi, kaip tave apims pavydas.
Gal būt įgausi pats šiek tiek drąsos.
Tik neužmiršk tu pasiimti slidžių
Ir pasistenk nesugadint trasos!
Skubėki, kol dar lietus lyja!
Skubėki, kol dar šviečia saulė!
Žiūrėk, aš vėją pasivijau
Ir debėsio jau pilnos saujos!
O tu delsi. Įkopti vis nedrįsti.
Nustojo liti, reikia paskubėt,
Kad namo laiku galėčiau grįžti,
Kol Laumės juosta nykti nepradės!..