Rašyk
Eilės (71589)
Fantastika (2149)
Esė (1686)
Proza (10265)
Vaikams (2481)
Slam (55)
English (1083)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







2008 03 25

Kur gyvena nieko nematantys žmonės
Po vėjo nugairintais medžiais
Prieblandoje, kurią vos vos glosto
Fosforinės gėlės...
Prisėdu su knyga rankose
Ant ką tik praūžusio lietaus
Sudrėkinto kelmo
Atsiverčiu pirmąjį puslapį...
Tamsa nieko nereiškia
Žmogui, kuris ne tik kad nemato,
Bet niekada nenorėjo to matyti.
Fosforo dulkės sėda ant raidžių
Dedu pirštus, nuaidi džiugios dejonės
Iš knygos gelmių...
Skaitymas tampa malonumu ausims.
Užuodžiu tai, kas plinta –
Prasidedant mano nevalingai krutančiais ausų galiukais
Iki raumens po šarvais – skeletu.
Mano lengvutė erdvė
Atsiplėšdama panyra į ten, iš kur
Paukščiai ankstų rytą pakyla
2008-04-28 00:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-28 23:04
zirzule
Labai - "Skaitymas tampa malonumu ausims."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-28 19:50
Darius Paplauskas
del tų gėlių, ar nebus sužeistas grobuonis praėjęs
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-28 10:09
Gendalfas Baltasis
pabaiga graži, o šiaip pritrūko svarumo, užtikrintumo. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-28 09:58
Dana Bandzevičienė
Svajingas, kartu pasėdėjau ant sudrėkusio kelmo...Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-28 09:09
indulgencija
toks teatrališkas, gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą