Tu ir aš. Naktis - diena

Tirpsta laikas mano delnuose,
vėjas gvildena smėlio paliktas bangas,
o aš kopiu gintarinį medų
ir sėju vaivorykštės spalvas.

klajojantys paukščiai mėgaujasi
užderėta šviesa, rodančia jiems kelią
tiesiai pas tave.

Gaila, kad jie maži vėžliai,
sukantys ratus aplink mano
vaikus, mažus saulės spindulius,
neleidžia man blankiai pasitraukt.
Taip ir neateis tamsa, kol
vėžliai mėgausis mana
dovana,
o tu ten lauksi, kada ateis tava
laiko valanda.