Žodis šėlios ar paglostytas glausis,
Iš sielvarto tyliai lyg vaikas liūdės.
Vienatvėj kuklia kurpele pasijautęs,
Pelenės puotoj deimantais sublizgės.
Alyvų miglom pavasariais gaubsis,
Lakštingala švelniai sodely čiulbės.
Graudžiai kūkčios netektin įsisiautęs,
Suklupęs prie motinos kapo duobės.
Pajutęs didžiūno panieką atšiaurią,
Širdies kilnumu viduje sudrebės.
Netiesą palaidojęs – pamotę bjaurią,
Susigūš, nusisuks ir visai nekalbės.