Šmirgelis

Tavo žodžiai man į širdį tik niekas negirdi
Kai griūna pasauliai rašo elrytas o „wytas“
Kruopščiai stato pasaulį su didele paklaida
Kuri draudžia daužyti langus.

Kai griūna pasaulis elryto nė rašto
Kaltų nieks neieško ant griūvėsių krašto
Ir spindi šviesiai kaip ateities perspektyva
Griūvėsiuose nedūžtančio plieno langai.

Išgerkime vyną kaip kraują iš paskutinės gyvybės
Kuri užgimė paskutinė bet ja nubrauki tu
Savo idiotiško išdidumo brūkšniu. Ir arogancija
Tegul liejas per kraštus ir plauna langus.

Tu griauni pasaulį - grakščiai, subtiliai iš lėto
Netobulą tokį, tiksų, mylimą, o rytoj jau - mylėtą
Tik dėl to, kad arogancijos savo suvaldyt negali
Jis griūna. Man skauda. Tik dėl to, kad tu - išdidi.