Tavęs aš laukiu dieną, kitą...
Nėra...
Naktis už lango...
Tavęs nėra - lyja lietūs, vėjai daužosi.
Nėra...
Žiema pasaką naktį seką tyliai už lango,
Nebesulauksiu, neateisi niekada pas mane.
Tikėk...
Vis vien Tavęs dar lauksiu, išėjai ir nepareisi ne.
Tavęs jau nebėra.
Deja o aš tikėjau - pareisi, kai baigsis pūga...
Žinau...
Užklojo kapą sniegas baltas, nesugrįši - dabar tikiu.
O ne, gal Tu sugrįši?..
Laukiu ir tikiu, kada snieguolės Tavo kelią,
Baltais žiedais nuklos.
Baltu pavasario taku pareisi Tu.
O gal?...
Vasarą su saulės spinduliais karštais, atbėgsi prie upės,
Ir upės vandeny, pliuškensimės kartu, tikrai tikiu...
O jeigu ne...
Pavirski balta ramune, žydėk, siūbuok darželyje po langu.
O gal pavirsk balta gulbe, ir skriski pas mane...
Aš laukiu...
Tiek daugtaškių. Kokia prasmė? Nors šitam kūrinyje nėra iš viso jokios prasmės.
O jeigu ne... O gal?... O jeigu ne... O gal?...
Daugiau nieko nepastebėjau. Sėkmės.