Ir vėl tik sapnas

nuorūkų krūvelėj
    tik melo skonis liko
    tik debesys naktų

    paranoja klausė Dievo
    ar toli aš gyvenu
    ar naktim miegot pradėjau

    pasaulio begalybė
    pabaiga
    nauja
    sulig kraštu nuslydus

    garsai lyg natos kietos
    receptorių viduj
    po smegenų tranšėjom

    daina iš mano sapno
    dykumoj plačios visatos
    pažadino taip vėl

    su ja aušros motyvas
    lange susprogus rytui
    mažyte tyla
    pavirto