2003m.pab. - 2004m.pr Kai saulė ne tokia jau didelė... (tai aš)

Kai saulė ne tokia jau didelė... (tai aš)

Kiekvieną dieną keliuosi ir einu... nesvarbu kur,
svarbiausia yra tai, jog pamatyčiau, kad kiekvienas
rytas yra galimybė rasti ją...

Braidydamas lietaus baloje, gali jausti vien vėsą,
tačiau, jeigu išmoksi pirštais šluostyti ašaras
meilei... gali visko nutikti.

Juk nutiko... pasaulis privertė trumpam stabtelėti ir susimąstyti:
ar sniegas – tai puta, kurią suspaudęs delne gali jausti vėsą,
ar ledas – tai rasos lašai, surinkti vasarą?

Danguje raudona saulė. Jau ruduo. Mes ant jūros kranto sėdime
abu. Tu žvelgi į dangų, saulė prieš akis... uždengiu akis tau delnu.
Ir užslenka tamsi naktis.

Saulė netyokia jau didelė, kokią įsivaizdavom esant, jei ją galima
paslėpti po delnu. Tik karšti spinduliai primena, kad ji moka kurti
grožį... vaivorykštes!

Jauti lengvą plunksnos prisilietimą prie savo kaklo?
jauti pirštus savo plaukuose, deja, tai tik aš...
Aš mažas padangių angelas!