Man neužtenka vietos sapnuose
Regėti tavo siluetą
Kai dūžiai šoka menuetą
Ir tirpsta žodžiai delnuose.
Susirinkai mane po vieną spalvą.
O aš triskart suklydus pravirkau.
Lašėjau tyliai, srovenau,
Kol tu akimirkose glostei mano galvą.
Medum sudrėkinai krašteliuose man lūpas,
Rasotais atspindžiais dangaus.
Nelaukiančios, todėl negaus
Vienatvės. Nebijančios, tad viltyje jos supas.
Ir nuvilnija viltimis per panoramą
Tarp vienišų nakties namų
Lašai sintetinių kavų -
Susigeria aukščiausion Vilniaus sienon namo.