Vade mecum

Tavo veidas išrašytas mano pirštuos
Tavo sielos anspaudas many
Ugnies ir kraujo šventas krikštas
Staugia vilkas stepės vidury.

Akmuo sunkus ant kelio mėtos
Pakelt jo vienas niekaip negaliu
Pilkasis smėlis užpustė pėdas
Ir bristi per upę per gilu.

Ir trūksta oro šaltom naktym
Kai žarijos židiny užgesę
Vade mecum, eiki su manim
Buk pasauliu mano, moterim ir sese.

Mes atstatysim visas tvirtoves
Iškelsim vėliavas aukštai
Sugrįš atgal išskridusios svajonės
Su paukščių grįžtančiais pulkais.