Vakaras....
Juodi šešėliai beldžiasi į langą.
Aš Tavo mama, vienas vaikas –
Dairaus ir vis žiūriu į tamsą.
Ten nėr Tavęs,
Kur Tu Mieloji mama?
Seniai visi sugrįžo pas savus,
Tik Tu, nepareini pas mylimus vaikus.
Seniai žvaigždutės sumirgėjo,
Plačioj beribėj – žydrumoj,
Tūkstantis žvaigždelių suspindėjo,
O, kaip smagu žiūrėti į žvaigždes,
Ir laukti tik Tavęs motule.
Ar pareisi tu – nežinau,
Kur paklydai miela mama,
Kad į namus miela motule negrįžai?..
O laukė, laukia ir vis lauks,
Kada mamytės žingsniai nuaidės,
Pribėgs prie lango ir matys Tave,
Tave mamyt, tamsioje naktyje...