Vėliavos (sviežiai iškepto optimisto pradžiamokslis)

Man šiandien linksma!
Tikrai... Nors turėjau verkt,
Ne pagal seną ritmą
Šokau:

Iš lovos su griausmu į dieną
Tarp kelių ir troleibusų,
Bažnyčių, „Tėve mūsų“
Šiandieną kitų dienų iškėliau
Vėliavą lyg neaprėpiamą
Ir tokią keistą nūdien.

Rausvoj sudužusių namų padangėj
Sušalo mano akys,
Bet nesudrėks nė kiek
Vakar, ryt, šiandien.

Seni prisiminimai, įpročiai durni
Trumpam užleis man vietą
Laimingesnių žmonių planetoj
- Nepasiklysiu net tavy.

Giesmė savigarbos ir gero roko
Gyvent dažnai išmoko
Geriau nei šimtas žodžių,
Kurie kasdien nuobodūs
Virsta šiukšlėm atminty.

Akimirkos man reik sustoti,
Atmerkt akis, pamiršt vargus
- Juk ne visos tokios...
Tokios, matyt, ilgainiui nebebus.

Kai smuikų choras žingsnius palydi,
Langus padega žvaigždėm
Ir vakarą naktim ramybės
Man dovanodamas išties
Išmoko, jog žmogumi tikru
Nereikia apsimesti (stengtis būti).
„Hipokritika“ - tiktai tolyn į džiaugsmo žūtį
- Ir vėliavos sudegs...

Išmoko virst pilku
- Dvasios rolėn įsijaust,
Kai pamiršti žodžius,
Kurie vėluoja amžiumi maždaug,
Kuriuos kažkam norėjai pasakyt.

Išmoko skausmo pagrindų,
Išorėn neleidžia veržtis
- Nutyli kelią, rodo kliūtį,
Vėl grąžinąs į džiaugsmo būtį.

Scena iš gyvo teatro:
Asmeniškumus bjaurius dažnai išbraukt
Iš scenarijaus kasdienio
Stengiuosi labiau už viltį.

Šį kartą pamiršau teisingai:
Žodžius teisingus, balsą
- Visa, ką prieš tai gerbiau, pradingo.

Nesigailiu ugny benzino
- Lai dega tai, kas man netiko
Ir visad lįsdavo po kojom
- Ilga kančių grandinė...

Šiandieną kitoks:
Nudėjau būdą
Gyvenimo gadintino,
Rytoj padegsiu Holivudą,
Kad padėtim naudojosi nevykėlio
- It smegenų plovimas
Rožinius stiklus padėjo man
Panosėj.
Laimę visada mėginti
Liepė.
Tada dar nežinojau...

Po velnių... Kaip gi atlikt tai?!
Jei ji visai šalia.
Kam stengtis ir suprast tave,
Kai šitiek per TAVE... turiu?

Geriau užmigsiu. Nors pailsėsiu
- Rytoj į naują kovą
Iššūkiai pakvies mane.
Nors vieną kartą mintys lovoj
Neprimins, ko nors regėto ekrane
LSD baisybių forto...
------------------------------------------------------
Šoku iš sapno į Q. Tarantino šlepetes, nubėgu sienomis paskui vėją, nors jo jau nebegaudau.

„Happy endas“