Man vėjas pakuždėjo paslaptį į ausį
Nunešdamas kepurę su savim.
Kad jau pavasaris pas mus atėjo
Ir paltus reikia slėpt gilyn.
Aš patikėjus juo, kieman išbėgau
Plačiai atverta krūtine,
O jis už krūmo iš manęs kvatojo
Ir slėpės nuo lietaus po mano kepure.
Jaučiausi taip kvailai apgauta,
Bandžiau įkalint vėją kamine.
Sušalusi, šlapia, nuliūdus
Savaitę pragulėjau patale.


janukas













