Gija, kurios nėra

Saulėlydis jau kvepia trupiniais,
kuriuos netyčia palikai ant mano virtuvinio stalo,
kurį nupirkome kadais sutaupę grašių.

Lakštingalos tyriausioji giesmė dabar man primena
tuos saldžius bučinius,
kuriais aš maitinausi tartum kūdikis
prie motinos krūties.

Bet kūdikiai suauga išsiurbę syvus,
palikdami placentą ant purvinų grindų.
Ir visi įkalčiai yra nuplaunami akimirksniu.

Nelieka nė menkiausio įkalčio,
nei trupinėlio, kad surasti.

Nelieka praeities.
Liko tik dabar.