Naktis...
O už lango vėjas Betchoveno muziką groja.
Šoka žvaigždės nakties šviesoje,
mėnulis pro langą moja,
kviečia šokti su juo naktyje.
Deja...
Aš viena su mintim, su daina, su sieku savo tylioj širdyje...
Deja...
Betchoveno valsas širdį paliečia,
Eisiu šokti, dainuoti drauge.
Gera, kai tyli melodija širdy kviečia
pakeliaut žvaigždžių take.
Naktis...
Ten tamsu, ten baisu, ten baugu,
išeit jau nėra man jėgų.
Todėl...
aš viena, su savim vėl lieku,
nors norėčiau skrieti, žvaigždėtu taku.