Skaidriui Kandratavičiui
Pasikalbėki su manim, Vasari, –
Tu vienas atšiaurumą pajunti
Ir prieblandos melsvoj minty,
Užslinkęs ant kalvos vakarės,
Virsti šešėliu grimztančios dienos.
Su katpėdėlių vasaros svajom
Ramybę iš pasaulio į save renki.
Pasikalbėki su manim, Vasari.
Pasaulio burtai tau labai menki...
Gal neturi man ko ir pasakyt?
Meldies koplyčioj užsidaręs...
Ar nuopuolio vis ieškai klaidose,
Ar susimąstęs skendi svajose?
Į katpėdėlių burtus įsisklendęs,
Gal negali man nieko pasakyt...
Arba geriausia – nieko nesakyk,
Tiktai pažvelki tyliai į akis:
Nebarsiu, nenuteisiu, nepasmerksiu,
Kai savo gėlą eilėmis išverksi...
Jautri vienatvė skausmą palaikys.
Kol gilumas matuosiu tavo nevilties,
Ieškok danguj užgimstančios žvaigždės.
2008-04-17 15:42
Kiekvieno žmogaus poezija skiriasi, visada skirsis ir dėl tos išskirties negalima jo darbo menkinti arba kritikuoti už jo stilių.
2008-04-14 10:14
gražios mintys skirtos Skaidriui
2008-04-13 16:55
O kunix'ui :)teksto mintis patiko, bet rašymo stilius ir pasirinkti įvaizdžiai ne.
2008-04-13 12:23
Gal neturi man ko ir pasakyt?
Meldies koplyčioje, ar dar blogiau, rūkai...
O jei be jumoro ir jei pasirašyt,
Mintis eiliuojate ir dėstote gerai.
2008-04-10 15:22
pasikalbėki su manim vasarį ir kovą gruodį tu prašau pasikalbėk
kaip buvom kažkada sutarę koplyčion katpėdėliais atskubėk.
pasikalbėk žvaigždžių švytėjimais giliai balta sidabrinta delčia
kad patikėčiau jog ne vien tik eilės bet ir tu pats vis čia ir čia..
2008-04-10 15:18
pavasaris ir vėl Paberžėj
vėl bėga iš beržų sula
tikėk Vasari ir kentėki
gal būt gyvenimo tokia dalia...